Pastaruoju metu rinkoje stipriai suaktyvėjo kai kurių kredito teikėjų pasiūlymai gauti vartojimo kreditą
tam panaudojus turimą automobilį. Minėtos bendrovės tokius pasiūlymus teikia formaliai taikydamos Lietuvos vartojimo kredito įstatymo išimtis ir siūlydamos dirbtines kreditavimo schemas, neapsaugančias vartotojų interesų, atkreipia dėmesį Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA).
Pasak LVLKA direktoriaus Viktoro Milkevičiaus, kreditus už automobilius siūlančios įmonės iš tikrųjų neprašo įkeisti automobilio taip užtikrinant kredito grąžinimą. Klientams siūlomi atvirkštinio lizingo ir panašūs modeliai, kai kreditą norintis gauti asmuo formaliai perleidžia savo automobilį kreditą suteikiančiai įmonei, gauna kreditą ir pagal atvirkštinio lizingo sutartį moka įmokas už tą patį savo automobilį.Vartotojams visas šis kredito suteikimo procesas pateikiamas kaip vartojimo kreditas su automobilio įkeitimu arba vartojimo kreditas už automobilį, kai formaliai dokumentai sutvarkomi taip, tarsi tai būtų išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią automobilis iš kreditą teikiančios bendrovės perkamas išsimokėtinai.
„Kreditus už automobilius siūlančios įmonės iš tikrųjų neprašo įkeisti automobilio, taip užtikrindamos kredito grąžinimą, nes taip darydamos jos turėtų laikytis Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų visa apimtimi, – sako V.Milkevičius. – Vietoj to, kai kurie rinkos dalyviai formaliais pagrindais naudojasi Vartojimo kredito įstatymo išimtimi, t.y. jame numatyta įstatymo taikymo išimtimi nuomos ir išperkamosios nuomos sutartims, kuriose nenumatoma pareiga įsigyti sutarties objekto, šiuo atveju automobilio.
Kitaip tariant teikdamos standartinę vartojimo kredito paslaugą, šios įmonės prisidengia grįžtamojo lizingo sutartimis. Manome, kad toks iškreiptas Vartojimo kredito įstatymo taikymas nėra sąžiningas tiek vartotojų, tiek sąžiningų rinkos dalyvių atžvilgiu“.
LVLKA nuomone, vartojimo kredito bendrovės, naudodamos netinkamas kreditavimo schemas, formaliais pagrindais bando išvengti reguliacinių reikalavimų. Formaliai priderinusios veiklos modelį prie įstatyme numatytos išimties, traktuoja, kad joms netaikomos Vartojimo kredito įstatymo normos, įskaitant reikalavimus reklamai, ikisutartinės informacijos teikimui, bendros vartojimo kredito kainos nurodymui, mokumo vertinimui ir t.t.
Nenurodydamos, kaip reikalauja Vartojimo kredito įstatymas, informacijos apie vartojimo kredito paslaugų kainodarą, pavyzdžiui, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, tokios bendrovės slepia vartotojo teisingam sprendimui priimti reikalingą informaciją ir nesudaro galimybės jiems palyginti imamo kredito kainos.
Kauno kredito unija rekomenduoja atidžiai perskaityti vartojimo paskolų ar kreditų sąlygas ir susipažinti su planuojamos pasirašyti sutarties sąlygomis. Taip pat primename, kad Kauno kredito unijoje vartojimo paskolų sąlygos yra visada geresnės ir palankesnės vartotojui.
Šaltinis: www.lrytas.lt
tam panaudojus turimą automobilį. Minėtos bendrovės tokius pasiūlymus teikia formaliai taikydamos Lietuvos vartojimo kredito įstatymo išimtis ir siūlydamos dirbtines kreditavimo schemas, neapsaugančias vartotojų interesų, atkreipia dėmesį Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA).