Europos politikai siekia priversti europiečius skolintis atsakingiau. Patvirtintos būsto paskolų taisyklės, Nekilnojamas turtaskurias per dvejus metus į savo teisę turės perkelti visos šalys narės. Lietuvoje didelių pokyčių neturėtų būti, nes jau dvejus metu galioja atsakingo skolinimosi nuostatos. Bankų asociacijos teigimu, gyventojams gali būti sunkiau derėtis dėl išskirtinių sąlygų.

Sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului, pasak analitikų, lietuviai dabar į bankus skolintis eina geriau apgalvoję savo sprendimą. Dar labiau pasverti visus už ir prieš skatins Europos Parlamento patvirtintos būsto paskolų taisyklės.

Atėjusieji į banką nesvarbu kur – Vilniuje, Paryžiuje ar Prahoje – gaus standartinę informaciją apie savo galimybes skolintis. Griežčiau bus prižiūrimas ir turto vertinimas, ir bankų reklama – ar neapgaudinėjamas klientas. Pasak šio klausimo pranešėjo Europos Parlamente, būsto kreditų rinka yra pusė Europos bendrojo vidaus produkto. Todėl atsakingas skolinimasis ne tik padės išvengti būsto kainų burbulų, bet tai pakels Europos ekonomiką.

„Vartotojai gaus standartinę europinę informaciją. Tai yra Europos standartinis informacinis lapas. Jie turės pakankamai laiko – septynias dienas – pagalvoti. Per tą laiką vartotojas galės apgalvoti padarinius ir gauti patarimą dėl šio svarbaus sprendimo. Daugeliui žmonių tai yra svarbiausias finansinis sprendimas gyvenime – ir dėl sumos, ir dėl įsipareigojimų trukmės. Todėl jie turi gerai įvertinti ir apskaičiuoti kredito siūlymą“, – sako Europos Parlamento narys Antolinas Sanchez Presedo.

Taisyklėse draudžiama vartotojui skirti baudą už anksčiau grąžintą kreditą, nors kompensacija bankui numatyta. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas nustatys valstybės narės. Jei žmogus negalės laiku grąžinti paskolos, šalys turės įvesti saugiklius, kad užstatytas turtas būtų parduotas už geriausią kainą.

Taisyklių įgyvendinimą prižiūrės ir jų pažeidimus tirs Europos bankininkystės institucija. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas sako, kad skolinimosi sąlygoms tampant standartizuotoms, vartotojui bus sunkiau tartis dėl išskirtinių sąlygų, jis pats mokės ir už didesnį biurokratizmą.

„Tos papildomos procedūros nėra nemokamos, nemokamų pietų nebūna, jei reikia peržiūrėti daugiau registrų, sugaišti daugiau laiko, surinkti daugiau informacijos, jei procedūra tampa ilgesnė natūralu, kad tai turi būti įskaičiuota į skolinimą, aš nemanau, kad tai būtų reikšminga, jau kuris laikas bankai skolina pagal atsakingo skolinimosi principus“ – teigia Stasys Kropas, Bankų asociacijos prezidentas.

Analitikai sako, kad Lietuvoje būsto kainos artimiausiu metu augs, bet iš lėto ir be kainų burbulo.  Lietuva naujas taisykles iš dalies jau įgyvendina dvejus metus, kai Lietuvos bankas priėmė atsakingo skolinimosi nuostatus. Europines nuostatas valstybės narės į savo teisę turi perkelti per dvejus metus.

Šaltinis: www.delfi.lt