Greitojo kredito pinklėsPaimti kreditą šiandien labai lengva. Šalia išplėtoto greitųjų kreditų aptarnavimo tinklo tiek per televiziją, tiek ir per kitas visuomenės informavimo priemones sklinda raginimai ne tik greitai pasiskolinti, bet ir tiesiogiai kviečiama „pritapti prie savos chebros“. Lietuvos bankas šiemet ėmėsi veiksmų įvesdamas privalomą paskolų sąlygą  – neskolinti daugiau nei 40 proc. gaunamų pajamų, tačiau ar tikrai visada laikomasi šios sąlygos.

Žmonės vis dar susigundo lengva paskola, lengvai dalinamais pinigais, tačiau tokių neretai spontaniškų veiksmų pasekmės atsiliepia ypatingai skaudžiai.

Viena pamokanti istorija iš studentiško gyvenimo su greituoju kreditu (Šaltinis: www.lrytas.lt) :

Kaip sakoma, „protingi mokosi iš savo klaidų, o dar protingesni – iš svetimų“. Turėjau progą pasimokyti iš savo klaidos ir skaudžiai nudegiau…

Visas viltis grąžinti kreditus palikau vasaros metui, kai išvykau į užsienį. Tačiau nepasisekus su darbu, nieko neužsidirbau. Visas viltis grąžinti kreditus palikau vasaros metui, kai išvykau į užsienį. Tačiau nepasisekus su darbu, nieko neužsidirbau.

Ar jūs atsimenate televizijos reklaminę pauzę, kuri praeitų be greitųjų kreditų reklamos? Turbūt yra parodomos dvi ar net trys įmonės, kurios siūlo lengvai prieinamus pinigus. Nemaža dalis jaunų žmonių yra naivūs, kuo pasinaudoja Lietuvoje privisusios greitųjų kreditų įstaigos. Esu studentas, niekur nedirbu, bet greitieji kreditai man suteikė paskolų už 4 tūkstančius litų. Elgiausi kvailai, vis negalėdamas grąžinti kreditų, pasiimdavau didesnę sumą, kad galėčiau juos pratęsti. Norėdamas pratęsti, į mėnesį turėjau mokėti po 400 Lt.

Visas viltis grąžinti kreditus palikau vasaros metui, kai išvykau į užsienį. Tačiau nepasisekus su darbu, nieko neužsidirbau. Grįžau į Lietuvą, ir vėl galvos skausmas, stresas, bemiegės naktys, iš kur nedirbančiam žmogui gauti 400 Lt kredito pratęsimui.

Vis bijojau pasakyti tėvams apie savo bėdą, kurie man skiria lėšų gyvenimui ir turi daug išlaidų namo remontui. Bet kai atėjo pratęsimo diena, o neturėjau ką grąžinti – teko viską papasakoti.

Tėvai pyko, bet suprato, kad 200 proc. metinės palūkanos yra absurdas, todėl sutiko padėti, su sąlyga, kad greitu metu susirasiu darbą ir pradėsiu jiems juos grąžinti. Bet Lietuvoje tikrai daug situacijų, kai tėvai negali padėti savo vaikams, o tokių žioplių, kaip aš, kurie užsikabina lengvai duodamais greitųjų kreditų pinigais, yra daug.

Ką daryti žmogui, jeigu jis neturi jokių pajamų, o jam kas mėnesį reikia mokėti kelis šimtus tik tam, kad pratęstų paskolą, kuri nemažėja? Belieka tik emigracija, arba antstolių nemalonumai.

Iš savo patirties, noriu jums patarti neimti nei trupučio iš tų, naglai brukamų greitųjų kreditų. O dar geriau, nuo jų užsiblokuoti, ką ir padariau aš. Nes kartą pasinaudojus ir net grąžinus laiku, pagunda išliks ateityje.

Kauno kredito unija tiesia pagalbos ranką, nukentėjusiems nuo greitųjų kreditų, – greitųjų kreditų paskolų refinansavimą.