„Verslumo skatinimas 3“ (VSF3) yra finansinė priemonė, skirta skatinti verslumą ir savarankišką užimtumą, suteikiant palankias finansavimo galimybes jaunam verslui. Ši priemonė orientuota į labai mažas ir mažas įmones bei verslininkus, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statusą pagal SVV įstatymą ir yra registruoti bei veikia ne ilgiau kaip 1 metus.
Pagrindinės VSF3 sąlygos:
• Maksimali paskolos suma: 25 000 EUR.
• Maksimali paskolos trukmė: 10 metų.
• Palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + iki 3,5 % marža.
Per visą laikotarpį vienam paskolos gavėjui vienas finansų tarpininkas gali suteikti ne daugiau kaip 2 paskolas.
Finansine priemone „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3) gali pasinaudoti:
• Labai mažos ir mažos įmonės bei verslininkai, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statusą pagal Lietuvos įstatymus.
• Įmonės ir verslininkai, kurie registruoti ir veikia ne ilgiau kaip 1 metus nuo jų įsteigimo dienos.
• Fiziniai asmenys, kurie planuoja pradėti verslą ir nori įkurti įmonę.
• Startuoliai ir naujai įsteigtos įmonės, kurios atitinka finansavimo sąlygas.
Paskolos lėšos gali būti naudojamos investicijoms ar apyvartinėms lėšoms papildyti, tačiau negali būti skiriamos skoloms grąžinti ar finansuoti veiklą, kuri nėra susijusi su verslo plėtra.
Finansinės priemonės „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3) lėšos gali būti naudojamos šiais tikslais:
Leidžiami paskolos panaudojimo būdai:
1. Investicijos į verslą:
– Įrangos, technikos ar transporto priemonių (susijusių su veikla) įsigijimas.
– Nekilnojamojo turto pirkimas, rekonstrukcija ar remontas.
– IT, programinės įrangos ar kitų technologinių sprendimų įsigijimas.
2. Apyvartinių lėšų finansavimas:
– Prekių, žaliavų ar medžiagų įsigijimas.
– Paslaugų tiekimo, gamybos ar prekybos procesų užtikrinimas.
– Darbo užmokesčio ar kitų būtinųjų veiklos išlaidų finansavimas.
3. Naujo verslo kūrimas ir plėtra:
– Naujų produktų ar paslaugų kūrimas ir vystymas.
– Rinkodaros ir reklamos priemonių finansavimas.
– Licencijų, patentų ar kitų intelektinės nuosavybės teisių įsigijimas.
Netinkamos finansavimo paskirtys
1. Finansavimas negali būti skiriamas tais atvejais, kurie nurodyti Reglamento (ES) Nr. 2023/2831 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
2. Gautos lėšos negali būti naudojamos dividendams ar tantjemoms išmokėti, įmonės kapitalui mažinti išmokant lėšas dalyviams, savo akcijų supirkimui ar kitiems kapitalo pagrindu atliekamiems mokėjimams paskolos gavėjo dalyviams. Taip pat lėšos negali būti skirtos paskoloms grąžinti, skolinti įmonės dalyviams ar kitiems asmenims, investuoti į kitus juridinius asmenis ar juos įsigyti, taip pat finansiniam turtui pirkti ar finansuoti. Finansinis turtas apima pinigus ir jų ekvivalentus, kitų įmonių vertybinius popierius, sutartines teises gauti pinigus ar jų ekvivalentus bei išvestines finansines priemones.
3. Negalima naudoti lėšų esamų finansinių įsipareigojimų refinansavimui, t. y. ankstesnių paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų grąžinimui tiek finansų įstaigoms (įskaitant ir ILTE), tiek kitiems kreditoriams.
4. Finansavimas negali būti skirtas gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti, statyti, įrengti ar esminiams jo pagerinimams, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
5. Žemės įsigijimui gali būti skirta ne daugiau kaip 10 % visos paskolos sumos.
6. Lėšos negali būti naudojamos nekomercinės paskirties automobiliams įsigyti, išskyrus atvejus, kai paskolos gavėjo pagrindinė veikla yra automobilių nuoma, vairavimo mokymas, keleivių vežimas (įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas) ar kai perkamos specialiosios paskirties transporto priemonės, kaip nurodyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių reikalavimuose. Automobilių nuomos veikla laikoma vykdoma, jei tokios paslaugos viešai siūlomos rinkoje.
7. Lėšos negali būti skirtos krovininių transporto priemonių įsigijimui tiems paskolos gavėjams, kurie užsiima krovinių vežimo keliais veikla (EVRK 2 red. 49.41 klasė) arba nuomoja tokias transporto priemones (EVRK 2 red. 77.12.10 poklasis).
Kreipiantis dėl finansinės priemonės „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3) paskolos, reikia pateikti šiuos dokumentus:
1. Paraiška paskolai gauti:
• Užpildyta paskolos paraiška – formą galima rasti finansų tarpininkų ar INVEGA svetainėje.
• Verslo planas – turi apimti veiklos aprašymą, rinkos analizę, finansines prognozes ir paskolos panaudojimo tikslus.
2. Finansiniai dokumentai:
Įmonės finansinės ataskaitos (jei įmonė jau veikia):
• Balansas.
• Pelno (nuostolio) ataskaita.
• Pinigų srautų prognozės.
Asmens pajamų deklaracija (jei paraišką teikia fizinis asmuo).
3. Juridiniai dokumentai
Įmonės registravimo dokumentai (jei jau įkurta įmonė):
• Registracijos pažymėjimas.
• Įstatai.
Asmens dokumentas – paso ar asmens tapatybės kortelės kopija.
4. Papildomi dokumentai:
• Sutartys su tiekėjais, klientais ar partneriais (jei tai pagrindžia planuojamą veiklą).
• Verslo leidimai ar licencijos (jei veiklai būtinos specialios licencijos).
Kur kreiptis dėl VSF3 paskolos?
Dėl šios priemonės galima kreiptis į ILTE finansavimo partnerius. Finansavimo partnerių sąrašą rasite oficialioje ILTE svetainėje.
Verslumo skatinimo fondas yra viena iš svarbiausių priemonių, padedančių Lietuvos verslui augti ir konkuruoti rinkoje. Jį administruoja INVEGA, bendradarbiaudama su įvairiomis finansų institucijomis. Fondo tikslas – suteikti kuo daugiau galimybių naujiems ir mažesniems verslams, skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą.
Verslumo skatinimo fondas suteikia realią pagalbą pradedantiesiems ir smulkiesiems verslininkams, užtikrindamas geresnes finansavimo sąlygas ir palengvindamas verslo pradžią bei plėtrą.
Smulkaus verslo skatinimas Lietuvoje: galimybės ir priemonės
Smulkusis verslas yra viena iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos dalių, todėl valstybė skiria didelį dėmesį jo skatinimui. Finansinės ir nefinansinės pagalbos priemonės padeda naujiems ir esamiems verslams plėstis, investuoti į naujas technologijas ir kurti darbo vietas.
Pagrindinės smulkaus verslo skatinimo priemonės
Finansinė parama.
Verslumo skatinimo fondas – lengvatinės paskolos pradedantiesiems ir smulkiems verslams. Finansavimą administruoja INVEGA, bendradarbiaudama su finansų institucijomis.
Atviras kreditų fondas 3 (AKF3) – palankesnėmis sąlygomis teikiamos paskolos verslui plėsti, investuoti į technologijas ar didinti konkurencingumą.
Subsidijos ir garantai – ES fondai ir nacionalinės programos finansuoja verslumo projektus, inovacijas ir ekologiškas iniciatyvas.
Mokestinės lengvatos – naujai įsteigtiems verslams gali būti taikomos mažesnės mokesčių normos ar lengvatos įdarbinant darbuotojus.
Konsultacijos ir mokymai
„Versli Lietuva“ ir kitos organizacijos siūlo nemokamas konsultacijas verslo pradžiai, plėtrai, eksportui ir inovacijoms.
Inovacijų agentūra remia technologijų diegimą ir naujų verslo modelių kūrimą.
Mentorystės programos – patyrę verslininkai padeda naujiems verslo kūrėjams išvengti klaidų ir priimti geriausius sprendimus.
Eksporto skatinimas
Parodos ir misijos – valstybės remiamos verslo misijos ir parodos padeda smulkioms įmonėms rasti naujas rinkas užsienyje.
Eksporto kreditų draudimas – apsauga nuo rizikų plečiantis į užsienio rinkas.
E. komercijos plėtra – pagalba smulkiajam verslui pereinant į skaitmeninę prekybą.
Lietuvoje smulkaus verslo skatinimas vyksta per įvairias finansines ir konsultacines programas, kurios padeda verslams augti ir didinti konkurencingumą. Lengvatinės paskolos, subsidijos, mentorystė ir eksporto skatinimas – tai pagrindiniai įrankiai, kuriais gali pasinaudoti verslininkai, siekiantys sėkmės.
Verslo skatinimo programos Lietuvoje: galimybės augti ir plėstis
Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra yra svarbi Lietuvos ekonomikai, todėl valstybė ir Europos Sąjunga teikia įvairias verslo skatinimo programas, padedančias įmonėms gauti finansavimą, įgyti naujų žinių ir plėstis į tarptautines rinkas.
Pagrindinės verslo skatinimo programos Lietuvoje
Lengvatinės paskolos ir finansavimas
Verslumo skatinimo fondas (VSF) – suteikia lengvatines paskolas pradedantiesiems verslininkams, neturintiems kredito istorijos ar užstato. Šią priemonę administruoja INVEGA, bendradarbiaudama su finansų įstaigomis.
Atviras kreditų fondas 3 (AKF3) – priemonė, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui, užtikrinanti finansavimą su mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniu paskolų grąžinimo terminu.
ES struktūrinių fondų subsidijos – suteikiama finansinė parama inovacijoms, skaitmenizacijai, technologinėms investicijoms ir tvariam verslo vystymuisi.
Mikrokreditai smulkiam verslui – suteikia mažas paskolas verslo pradžiai ar plėtrai, ypač svarbios individualiems verslininkams.
Konsultacijos, mokymai ir mentorystė
„Versli Lietuva“ – nemokamos verslo konsultacijos, seminarai ir mokymai apie rinkodarą, eksporto galimybes ir verslo efektyvumo didinimą.
Startuolių akseleratoriai – įvairios programos, skirtos naujoms įmonėms, padedančios greičiau augti ir pritraukti investicijų.
Mentorystės programos – patyrę verslininkai padeda naujiems verslo kūrėjams priimti teisingus sprendimus ir išvengti klaidų.
Eksporto skatinimas ir tarptautinė plėtra
Eksporto skatinimo priemonės – valstybės remiamos verslo misijos, tarptautinės parodos ir kontaktų mugės, padedančios smulkiesiems verslininkams rasti naujų rinkų.
Eksporto kreditų draudimas – užtikrina apsaugą nuo rizikų plečiantis į užsienio rinkas.
Elektroninės prekybos plėtra – verslo skatinimo programos, skatinančios e. komercijos diegimą ir pardavimų didinimą internetu.
Kodėl verta pasinaudoti verslo skatinimo programomis?
Mažesnė finansinė našta – lengvatinės paskolos ir subsidijos leidžia verslui augti su mažesnėmis išlaidomis.
Ekspertų pagalba – konsultacijos ir mentorystė padeda priimti geresnius verslo sprendimus.
Tarptautinės galimybės – verslo misijos ir eksporto programos padeda plėstis už Lietuvos ribų.
Apibendrinant, verslo skatinimo programos yra svarbus įrankis kiekvienam, norinčiam pradėti ar plėsti verslą. Finansinės priemonės, mokymai ir eksporto skatinimas leidžia verslui tapti konkurencingesniam ir sėkmingesniam tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje.
Smulkaus verslo skatinimas Lietuvoje yra viena iš valstybės ir Europos Sąjungos prioritetinių sričių. Skirtingos finansinės priemonės, mokymai, subsidijos ir verslo konsultacijos padeda smulkiajam verslui augti, tačiau kyla klausimas – ar šios priemonės yra veiksmingos?
Kokie iššūkiai mažina skatinimo veiksmingumą?
Biurokratija ir sudėtingos sąlygos
Nors yra daug finansavimo galimybių, smulkaus verslo atstovai dažnai susiduria su sudėtingomis paraiškų teikimo procedūromis. Dėl didelio biurokratijos lygio kai kurios įmonės atsisako naudotis šiomis priemonėmis.
Informacijos trūkumas
Daugelis verslininkų nežino apie visas galimas paramos programas arba nesupranta, kaip jomis pasinaudoti. Nepakankamas viešinimas ir aiškus paaiškinimas gali sumažinti paramos efektyvumą.
Apribojimai paskolų gavimui
Nors egzistuoja lengvatiniai kreditai, kai kuriems verslams vis tiek sunku gauti finansavimą dėl griežtų reikalavimų arba rizikos vertinimo kriterijų.
Mokesčių našta
Nors naujoms įmonėms taikomos tam tikros lengvatos, bendra mokesčių našta Lietuvoje vis dar gali būti didelė, ypač smulkiesiems verslams.
Kiti finansavimo šaltiniai:
Be VSF3, verslininkai gali pasinaudoti ir kitomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip „Atviras kreditų fondas 3“ (AKF3), kuris skirtas įvairaus dydžio įmonėms ir verslininkams naujos veiklos pradžiai arba jau egzistuojančiai veiklai stiprinti ar plėsti. Maksimali AKF3 lėšų dalis vienoje paskoloje negali viršyti 750 000 EUR.