Greitieji kreditaiKova tarp Lietuvos banko ir greitųjų kreditų bendrovių nerimsta. Lietuvos centrinio banko valdyba Seimui pateikė siūlymą metines greitųjų kreditų palūkanų normas vartojimo kredito įstatyme sumažinti nuo numatytų 200 proc. iki 36 proc.

Š. m. liepos 1 d. buvo priimtas nutarimas, jog pagal visus įsipareigojimus, kliento mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 proc. jo tvarių pajamų. Kartu Lietuvos bankas patvirtino Finansinių paslaugų reklamos gaires, pagal kurias vartojimo kredito sutarčių reklamoje pateikiama informacija turi būti objektyvi ir leidžianti vartotojui priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus.

Pakitimai neišvengiami

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka, komentuodamas siūlymą sumažinti metines palūkanų normas teigia, kad toks žingsnis šiuo metu Lietuvoje tiesiog būtinas: „Lietuvos bankui pateikti duomenys rodo, kad įsisukimas į skolų ratą tampa socialine problema. Daug vartotojų susiduria su problemomis laiku grąžinti paskolas – jie arba pradelsia sumokėti, arba tiesiog prasitęsia mokėjimo terminą. 2013 m. I ketv. duomenimis, 30 proc. mažųjų kreditų (iki 1000 Lt) sutarčių buvo pradelsta daugiau nei 2 mėn. Iš viso tokių vėluojančių sutarčių buvo beveik 72 tūkst. Palyginimui – kredito įstaigų namų ūkiams suteiktų unikalių vartojimo paskolų, kurių gavėjai pripažinti vėluojančiais mokėti įmokas, metų pabaigoje skaičiaus dalis buvo 12 proc.“

Tikimasi, kad šie nauji reikalavimai sumažins skolininkų sąrašą, kuris šiuo metu yra tiesiog įspūdingas. V.Šapoka teigia, kad „Mažųjų kreditų gavėjai 2013 m. I ketv. daugiau nei 2 mėnesius vėlavo grąžinti 102 mln. Lt – ši suma sudaro beveik 96 proc. viso mažųjų/greitųjų kreditų likučio (likutis 2013-03-31 buvo 107 mln. Lt). Pradelstų mokėjimų greičiausiai būtų dar daugiau, tačiau jų statistiką iškreipia vartojimo kredito sutarties termino pratęsimas. Pratęsus grąžinimo terminą, tokia sutartis nelaikoma pradelsta, todėl statistika atrodo gražesnė. Pratęstų mažųjų kreditų suma 2013 m. I ketv. pabaigoje sudarė 42 mln. Lt arba net 39 proc. paskolų likučio.“

Kalbėdamas apie būsimą vartojimo kredito įstatymo pataisymą V.Šapoka teigia, kad dar nėra numatyta, kiek turės būti mažinamas procentas, bus nuspręsta tik atlikus išsamesnę analizę. Kokią tai turės įtaką greitųjų kreditų bendrovėms, neaišku: „Galimo didžiausio leistino procento sumažinimo poveikis konkrečioms bendrovėms priklausytų nuo paties verslo ir jo strategijos bei tikslų. Lietuvos banko tikslas – užtikrinti pakankamą vartotojų apsaugą ir šiam tikslui pasiekti, mūsų nuomone, šiuo metu reikia griežtinti greitųjų kreditų reguliavimą“, – teigė V.Šapoka.

Paruošė atkirtį

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) nesiruošia pasiduoti ir trečiadienį Seimui bei Vyriausybei pateikė raštą, kuriame pranešama, jog toks įstatymo pakeitimas nesumažins kredito įmonių skaičių Lietuvoje, tačiau padidins šešėlinę ekonomiką.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas teigia, jog toks drastiškas įstatymo keitimas gali lemti ne itin laukiamus rezultatus: „Manome, kad Seimui priėmus Lietuvos banko siūlymą. Bus išnaikinta konkurencija ir nuo to vartotojai tik praloš. 5,5 karto sumažinus bendrą vartojimo kredito metinę normą, nukentės įmonių darbuotojai, kuriems sumokėti atlyginimus taps per daug sudėtinga. Toks siūlymas yra neadekvatus, mes prašome Vyriausybės pagrįstai jį įvertinti.“

L.Valicko teigimu, liepos 1 d. priimti pakeitimai jau yra gana griežti ir atsiliepė kreditavimo įmonių veiklai: „Įvertinę situaciją, kuri dabar yra susidariusi po liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos banko pajamų išlaidų santykio tvarkos, mes matome, kad tai daro didelę įtaką įmonių veiklai neigiama prasme. Vadovaujantis šia tvarka, kai kurios kreditavimo įmonės dabar suteikia kreditą tik kas 9 prašančiajam. Kai kuriose įmonėse skolinimasis sumažėjo 30 proc., o kitose net 60 proc.“

Yra galimybę užsiblokuoti nuo kreditų

Lietuvos bankas teigia, jog įsisukimas į skolų ratą tampa socialine problema. Šiuo metu LSVKA jau teikia galimybę užsiblokuoti nuo kreditų. Tokių vartotojų Lietuvoje yra jau per 2000. Tačiau ypač linkusiems skolintis ir tai nepadeda – net ir parašius prašymą nesuteikti kredito, žmogus lengvai gali paimti kreditą įmonėje, kuri nepriklauso asociacijai.

Šaltinis „Respublika“