Lietuvos bankas diskriminuoja kredito unijas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu

LB vs Kredito unijosNuolat griežtinami reikalavimai kredito unijų veiklai kelia abejonių, ar Lietuvos bankas nesiekia įteisinti nevienodų konkurencinių sąlygų finansų rinkos dalyviams. Tokį klausimą kelia Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kurios sistemai priklauso 63 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. LCKU svarsto galimybę kreiptis į Europos kooperatinių bankų asociaciją dėl kredito unijų diskriminavimo Lietuvoje kitų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu.

 „Šiandien (07-08) Lietuvos banko paskelbti duomenys apie kandidatų į kredito unijų vadovus neišlaikytus egzaminus – dar vienas rinkos prievaizdo mestas akmuo į kredito unijų daržą. Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad unijų vadovų ir kandidatų į vadovų pareigas egzaminavimą pernai įteisinęs Lietuvos bankas analogiškos tvarkos netaiko komercinių bankų vadovų atžvilgiu. Nors bankų vadovams teoriškai keliama dar aukštesnė kvalifikacijos kartelė, tačiau Lietuvos bankas neegzaminuoja ir netikrina, ar praktinės žinios atitinka teorinius reikalavimus“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Pasak F. Dirginčiaus, kai kuriose Vakarų Europos šalyse taip pat vykdomi egzaminai kredito įstaigų vadovams, tačiau šiose šalyse rinkos reguliatorius prisiima ne tik egzaminavimo, bet ir metodologijos pristatymo, nuoseklaus edukacijos vykdymo vaidmenį. Anot LCKU vadovo, žengus vieną žingsnį svarbu žengti ir kitą: LCKU neprieštarauja sustiprintai kredito unijų veiklos kontrolei, tačiau ji turi atitikti proporcingumo principą ir ne slopinti kredito unijų vystymąsi, o skatinti šio sektoriaus augimą.

Anot Fortunato Dirginčiaus, per pastaruosius pusantrų metus Lietuvos bankas praktiškai visą dėmesį sukoncentravo unijų priežiūrai, priimdamas itin daug išskirtinai unijoms taikomų apribojimų. LCKU neprieštarauja griežtinamiems kapitalo ir likvidumo reikalavimams, tačiau kai kuriais atvejais dėl įvestų apribojimų kredito unijos tampa nekonkurencingos rinkoje. Pavyzdžiui, ir bankai, ir kredito unijos vienam skolininkui negali skolinti 25 % kredito įstaigos kapitalo viršijančios sumos, tačiau unijoms papildomai taikomas ir 0,5 mln. litų maksimalios paskolos sumos apribojimas.

Skiriasi ir daug kitų reikalavimų. Pvz., priklausomai nuo juridiniams asmenims suteiktų paskolų dalies bendrame paskolų portfelyje, kredito unijoms taikomas minimalus 13%, 18% arba 20% kapitalo pakankamumo normatyvas, tuo tarpu bankams – 8 %. Priklausomai nuo indėlių portfelio augimo tempų, kredito unijoms taikomas minimalus 30%, 40%, 50% arba 60% likvidumo normatyvas, tuo metu bankams – 30%.