Lietuviai paskolas galės įsigyti ir užsienio bankuose

Europos Parlamento priimta direktyva numato, kad lietuviai galės imti paskolą būstui įsigyti ir kitų valstybių bankuose. Darnamas pardavimui praėjusių metų gruodį priimta Būsto paskolų direktyva įsigaliojo šiais metais. Remiantis ja, būstui ar sklypui įsigyti bus galima pasiskolinti nebūtinai Lietuvoje, bet, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje ar bet kurioje kitoje ES šalyje. 

Tačiau specialistai abejoja, ar šalies gyventojai tuo susigundys, bet į tėvynę besižvalgantys emigrantai namo statyboms galės skolintis ten, kur dabar gyvena.

„Naujoji direktyva svarbesnė būtent emigrantams. Jie toje šalyje gauna pajamas, kurias mato bankai, tad ir galės skolintis“, – aiškino Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

Užtat Lietuvos gyventojams yra daug sąlygų ir trikdžių, norint pasiskolinti iš kitos šalies banko.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas taip pat neatmetė, kad tokia galimybe gali susidomėti nebent emigrantai. O suteikti paskolas Lietuvos gyventojams užsienio šalių bankai tikrai neskubės.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai irgi santūriai atsiliepia apie naują galimybę šalies gyventojams. Bankininkai nelinkę jos vertinti labai rimtai, nes lietuviams arčiau esantis bankas – patrauklesnė vieta gauti paskolą.

Anot R.Paukštės, Lietuvoje gyvenantiems bankų klientams kur kas daugiau naudos iš kitos direktyvos dalies: ES šalių bankai visiems, kurie nori gauti paskolą, turės pateikti standartinius pasiūlymus. Briuselyje manoma, kad bankų klientai galės aiškiai matyti skirtumus ir lengvai išsirinkti geriausią. Statistika rodo, kad Lietuvoje finansinio raštingumo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje, o bankų klientai, imdami paskolą, tik paviršutiniškai skaito sutartis.

„Dabar labiau artėjame prie bendros finansų erdvės Europoje. Žmonės galės matyti ir įvertinti galutines sumas, kiek jiems reikės mokėti. Be jokių papildomų sąlygų, „žvaigždučių“ sutartyse ar paslėptų išlygų“, – aiškino R.Paukštė.

Būtent tokios sąlygos, pavyzdžiui, papildomo užstato reikalavimas, jei nuvertėja būstas, išryškėjo per krizę.

„Pučiantis nekilnojamojo turto burbului įsigyto turto vertė nuolat augo, todėl kai kurie būsto paskolas imantys asmenys įsivaizdavo, kad dideli ir brangūs namai yra gera investicija. Jie pervertino savo galimybes išlaikyti pastovias ar augančias pajamas. Daugelis per mažai gilinosi ir į paskolų sutarčių sąlygas, paskolos davėjo bei gavėjo pareigas ir teises, nesvarstė įvairių išeičių – paskolos grąžinimo pirma laiko, atidėjimo, kreditoriaus keitimo, įkeisto turto pardavimo sąlygų“, – neapdairumo pavyzdžius vardijo Lietuvos kredito unijų narių asociacijos tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė.

skaityti visą straipsnį

šaltinis: www.lrytas.lt