Kaip išmokti neišleisti pinigų?

Specialistų teigimu, norintieji pradėti taupyti ir išmokti „sulaikyti“ pinigus, visų pirma turi pakeistiPiniginė ir pinigaisavo įpročius. Padaryti tai metų pradžioje yra tikrai sudėtinga, tačiau būtent kovas yra tinkamiausias susirūpinti tuo, kaip papildyti piniginę ir pradėti sekti savo išlaidas.

Blogiausias įprotis, kuris trukdo taupyti, tai įprotis leisti pinigus. Dažnai neracionaliai skirstome savo pajamas ir išlaidas, nemokame atskirti, kur poreikiai, o kur norai – kurios išlaidos būtinos, o kurios tik atrodo svarbios. Dažnam mūsų labai sunku susilaikyti, atsisakyti malonumo šiandien: apgalvojame, kam ir kada išleisime algą, o netikėtą premiją ar piniginę dovaną išleidžiame labai lengvabūdiškai. Neretai pasiduodame pinigų iliuzijai: akcijoms, išpardavimams, pirkdami brangius batus, neretai permokame už jų priežiūros priemones, skolintus pinigus pradedame laikyti pajamomis.

Specialistai pastebi, kad, gavę nedidelius pajamų priedus, žmonės nejučiomis išleidžia kur kas daugiau pinigų, galvodami, kad vis dar tebeleidžia tą priedą. Pavyzdžiui, „iš premijos“ nusiperka rankinę, kuri kainuoja gerokai daugiau negu premija.

Apsipirkinėkite tikslingai. Daugiausiai pinigų žmonės išleidžia maistui ir prekėms, įsigyjamoms per išpardavimus. Tad geriausias būdas sutaupyti – neiti į prekybos centrą, jei jame nieko nereikia įsigyti ir į apsipirkinėjimą žiūrėti ne kaip į pramogą, o kaip į darbą. Specialistai pataria, kad dar prieš įžengiant į parduotuvę svarbu apsibrėžti, kokiu tikslu ten einama ir ką reikia įsigyti. Jei kalba apie maisto prekes – turėti pirkinių sąrašą. Žinoma, nepatartina į parduotuvę eiti alkanam, skubant ir neapgalvojus ar su vaikais. Visa kita – savimonė ir savikontrolė: jei kažkokio išparduodamo daikto ar prekės nėra sąraše arba numatyta, vadinasi, jo ir nereikia. Taip pat prieš žengiant į parduotuvę praverstų nusimatyti pinigų ir laiko limitus, t.y. kiek planuojate ar galite išleisti pirkiniams, bei kiek laiko skirsite apsipirkimui.

Negalintiems susilaikyti, rekomenduojama turėti atskirą pirkinių kortelę su ribota pinigų suma arba į parduotuvę neštis tik tokią sumą pinigų, kiek esate numatę išleisti

Taupyti labiausiai trukdo nuostata „atsidėsiu, kas liks“. O dažniausiai mėnesio gale nieko ir nelieka. Taupydami turime išsikelti aiškų tikslą. Planuoti įdomiau, kai tikslas gana netolimas, realus ir apčiuopiamas (atostogos, ilgai planuotas pirkinys). Skaičiuoti išlaidas gali būti įdomiau, jei rasime bendraminčių, kurie tai darytų kartu ir su jais galėtume realiau įvertinti savo situaciją.

Specialistai tvirtina, kad skirtingiems žmonėms tinka skirtingi taupymo būdai: vienus labiausiai skatina motyvuojantis tikslas, kitus – iššūkiai sau (pavyzdžiui, bent dukart per savaitę į darbą atsinešti namuose pagamintus pietus), trečius – žaidimas (pavyzdžiui, ar šį mėnesį man pavyks išleisti maistui ir valgymui mieste 100 litų mažiau nei praeitą), dar kitus – bendraminčių sutelkimas, kompanija arba konkurencija. Labai svarbu, kad išsikeltas tikslas būtų pozityvus, o pats procesas nebūtų varginantis.

Parengta pagal „Taupūs Namai“