Šiuo metu spaudoje ir užkulisiuose vyksta „kova“ dėl greitųjų kreditų. Gal jų apibūdinimui galima rasti ir kitą pavadinimą, bet dauguma pripratę tai vadinti „sms“, „greitoji“ ar galiausiai „bobutės“ paskola. Šie skolinimosi būdai neįtikėtinai greitai išplito ir įtraukė į savo gretas nemažai vartotojų. Kaip teigia Lietuvos bankas, dažniausiai skolinasi jauni, 20-30 metų asmenys, kurie įprastu atveju negautų paskolos.
Pažvelkime į šiuos kreditus paprasto vartotojo akimis. Už vartojamąjį kreditą banke jūs mokėsite apie 12-17 procentų metinių palūkanų nuo pasiskolintos sumos. Kredito unija jums pasiūlys 10-18 procentų, tuo tarpu „greitąjį“ kreditą jūs galite gauti ir su 40-70 proc. palūkanomis.
Pasirinkimas būtų paprasčiausias – imti pigiausią, jei nebūtų kitų aplinkybių. Bankas, laikydamasis atsakingo skolinimosi reikalavimų, jums skolins ne visą sumą, įvertins jūsų pajamas, turtą, ir greičiausiai atsisakys skolinti… Kredito unija greičiausiai paprašys laiduotojo (sąvoka, kelianti siaubą nuo tarpukario laikų, kai laiduotojai paleisdavo vėjais ūkius, dvarus beigi palivarkus, laidavę už neatsakingus asmenis), pasiūlys pakeltas palūkanas ir dar įvertins mokumą. Kitaip tariant, iš pirmų dviejų gausim šnipštą…
Kaip dabar sakoma, pūfft… Ir jūs jau turite LCD televizorių, iPadą, iPhone‘ą arba, žiūrint žemiškiau, susimokate už pragyvenimą.
Viskas būtų puiku, bet kas po tuo slypi? O po ta magišką žvaigždute „*“ slypi tai , kad mėnesio įmoka gali būti apie 500 litų. Štai čia ir susiduriama su problema, jog mūsų kredito gavėjas neturi tokių pajamų, kad grąžintų tokią sumą (net dirbančiam asmeniui tokia suma būtų nemenka našta). O tuomet prasideda „įdomioji“ karuselė – raginimas susimokėti, paskola iš kito greituko, kad būtų padengta pirmoji, tolimesni raginimai, skolų išieškojimo agentūros laiškai, antstoliai, teismai, išieškojimas ir…neviltis, pasimetimas, emigracija ar dar baisesni variantai… skaityti visą straipsnį
Šaltinis www.delfi.lt