Seimui siūloma keisti vartojimo kreditų įstatymą ir sumažinti greitųjų kreditų bendrovių teikiamo vartojimo kredito kainos metinę normą 
iki 36 proc. kredito sumos. Šiuo metu nustatyta kainos riba – 200 proc. kredito sumos.
Lietuvos banko pernai lapkritį atliktas tyrimas atskleidė, kad greitųjų paskolų rinka per metus ūgteli 2-3 kartus, prieš pusmetį joje sukosi apie 80 mln. litų, apie 100 tūkst. žmonių buvo greitųjų paskolų vartotojai. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu pradelstų įsiskolinimų už greituosius kreditus turi apie 28 proc. jų gavėjų.
Daugiau nei trečdalis greitųjų kreditų bendrovių klientų yra jauni, iki 25 metų asmenys. Kreditai neatsakingai išduodami ir jaunuoliams, neturintiems nuolatinių pajamų, tad neretai tėvams arba seneliams tenka gelbėti juos nuo vis augančių skolų ir padengti paskolas kartu su didžiulėmis palūkanomis.
Šiuo metu greitųjų kreditų įmonėse bendra vidutinė metinė kredito kaina yra apie 177 proc. kredito sumos. Pernai lapkritį ji siekė 216 proc., o tai 10-18 kartų viršijo kainą, kurią už vartojimo paskolas sumoka bankų ir kredito unijų klientai. (Kauno kredito unijoje vartojimo paskolos metinė palūkanų norma tik 10 proc.)
Tokia kaina, įstatymo pakeitimo projektą siūlančių Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Povilo Gylio įsitikinimu, nėra nei protinga, nei teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė metinė paskolos kaina bankuose ir kredito unijose yra 12-24 proc. kredito sumos, siūloma vartojimo kreditų bendrovėms nustatyti 36 proc. metinės kredito kainos ribą. Skaityti visą straipsnį.
Šaltinis „Respublika“