Kauno kredito unija„Daugelyje šalių greitosios paskolos yra kategoriškai uždraustos. Tai yra finansiškai atsilikusių šalių problema“, – teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Istorijos apie į greitųjų kreditų pinkles patekusius žmones tampa kasdienybe. Moteris iš nevilties raunasi plaukus: sūnus gimnazistas, norėdamas pasipuikuoti prieš draugus, telefonu paėmė greitąją paskolą, o ji iš savo minimalios algos nepajėgianti jos išmokėti. Jauna šeima, negavusi vartojimo kredito nė viename banke, jį lengvai gavo internetu iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovės – grąžino, vėl pasiskolino ir jau nebeturi iš ko grąžinti.

Prasiskolinusieji suka galvas, kur dar būtų galima gauti paskolų… ankstesnėms paskoloms grąžinti. Situacija beviltiška, nes prasiskolinusiems galinčios padėti akcijos ne visų problemas pajėgios išspręsti, o į užburtą kreditų ratą patekę žmonės jaučiasi beviltiškai.

„Greitukus“ perskolina

Prieš mėnesį Lietuvoje vykusios akcijos „Atsisakyk greituko“ metu kai kurios Lietuvos kredito unijos šalies gyventojams perskolino daugiau kaip milijoną litų greitųjų vartojimo kreditų bendrovių išduotų paskolų. Žmonės susidomėjo galimybe skolintis kredito unijose „greitukų“ paskoloms padengti vidutiniškai už dešimt kartų mažesnę palūkanų normą, dėl kurios mėnesinės įmokos sumažėjo apie penkis kartus, o vidutinis refinansuojamos paskolos dydis siekė 7 tūkstančius litų.

Toks paskolų perskolinimas išgelbėjo nemažą Lietuvos gyventojų dalį, nes, Lietuvos banko duomenimis, kas penktas dirbantis žmogus šalyje yra prasiskolinęs greitųjų vartojimo kreditų bendrovėms. Vien 2012 metais Lietuvos gyventojai su greitųjų paskolų bendrovėmis sudarė 255 tūkstančius sutarčių už daugiau nei 208 milijonus litų. Skaityti visą straipsnį>>

Šaltinis www.balsas.lt