euro įvedimasLietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvai įsivedant eurą dauguma Lietuvos gyventojų – 88 proc. tikisi neigiamų pasekmių ir tik 12 proc. mano atvirkščiai. Daugiausia gyventojai baiminasi išaugsiančių kainų. Tyrimas tik patvirtina, kad visuomenės neįtikina informacija, esą valiutos keitimas neturės neigiamų pasekmių eiliniam vartotojui.

Dauguma žmonių kaip neigiamą pasekmę įvardijo prekių ir paslaugų kainų kilimą (57 proc.), krisiantį bendrą pragyvenimo lygį (31 proc.), sukčiavimą, perskaičiuojant kainas iš litų į eurus (30 proc.).

Dėl euro įvedimo sunerimę ir smulkieji verslininkai. Jų teigimu paslaugų kainos turės būti apvalinamos į didesnę pusę dėl išaugsiančių sąnaudų. Verslo atstovai vienbalsiai tvirtina, kad negali dirbti nenaudingai sau ir savo verslui. Dirbtinai kainų kelti nežada, tačiau jeigu pabrangs dujos, elektra, žaliavos, o Vyriausybė nustatys kitą minimalų atlyginimą, tiesiog nebus kitos išeities, kaip kelti kainas už atliekamas paslaugas ir parduodamus produktus.

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai pirmomis savaitėmis po euro įvedimo gali pritrūkti grynųjų pinigų, todėl prašo Vyriausybės suteikti beprocentes trumpalaikes paskolas apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Ekonomistės Aušros Maldeikienės teigimu Lietuvoje tokia padėtis susidarė dėl  informacijos stokos ir vartotojų organizacijų, kurios būtų atsvara stipriems vartotojų susivienijimams, nebuvimo. Ekonomistė įsitikinusi, kad jeigu mūsų valstybė sugebėtų ne vien tik kalbėti, kad verslas yra gelbėtojas, bet vertinti verslą kaip vieną iš daugelio rinkos žaidėjų, koks jis ir yra, tada turėtume adekvatesnę, labiau subalansuotą ekonomiką.

Tuo tarpu Lietuvos didieji pramonininkai mano, kad euras ilgalaikėje perspektyvoje turėtų atnešti daugiau naudos, nei pareikalaus išlaidų. Daugiausiai naudos iš euro įvedimo turėtų turėti eksportuojančios bei investicijų projektus įgyvendinsiančios įmonės. Pramonininkų įsitikinimu euras Lietuvai bus naudingas, nes šalis įneš savo indėlį į Europos stabilumo fondą, kuris užtikrins apsaugą nuo galimų krizių, taip pat padidės ekonominis ir politinis saugumo jausmas bei sumažės nepamatuotų politinių sprendimų ir išlaidų.

Europos Komisijai (EK) leidus Lietuvai nuo 2015-ųjų įsivesti eurą, Lietuvos ekonomistai teigia, jog šalyje ir toliau išliks ilgalaikės finansinės problemos. Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau subalansuoti, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti viešąsias paslaugas yra gan didelio masto. Be viešųjų finansų problemos, išlieka ir mažėjantis Lietuvos konkurencingumas.

EK vertino 8 šalių atitikimą Mastrichto kriterijams – iš jų Lietuva vienintelė atitiko sąlygas. Likusios valstybės – Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija – bus įvertintos po 2 metų. Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje ES Taryba perims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys birželio 26-27 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.