Uz sazininga bankininkysteAsociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ šiandien kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama apsvarstyti „greitųjų kreditų“ bendrovių licencijavimo galimybę.

„Lietuvoje dera įvesti „greituosius kreditus“ išduodančių įmonių veiklos licencijavimą – tokiu būdu „išvalant“ rinką nuo nesąžiningų, neetiškų žaidėjų, paliekant galimybę šią veiklą plėtoti tik stiprioms, etiškoms, ilgalaikę veiklos strategiją turinčioms įmonėms. Kreditavimo veikla viešoje rinkoje turėtų užsiimti tik tokie ūkio subjektai, kurių savininkai bei vadovai supranta ne tik žodį „pelnas“, bet ir žodį „atsakomybė“, – rašoma Lietuvos bankui adresuotame Asociacijos rašte.

Anot Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, siūloma įvesti privalomą minimalaus kapitalo reikalavimą – bent 50 tūkstančių eurų (apie 173 tūkst. litų). „Šis reikalavimas neišgąsdins solidžių paslaugų teikėjų, kurie dirba matydami ilgalaikę perspektyvą, bet sustabdys vienadienių firmelių steigimąsi“, – aiškina asociacijos vadovas.

Be to, norima nustatyti, kad vartojimo kredito davėjo vadovai negali būti teisti ar bausti už nusikaltimus ar teisės pažeidimus finansų sistemai arba už neteisėtą prekybą vertybiniais popieriais.
„Šiuo metu tapti vartojimo kredito teikėju gali kiekvienas, užsiregistravęs specialiame sąraše Lietuvos banke. Tam pakanka patenkinti keletą visiškai formalių reikalavimų. Nėra jokio vadovų išsilavinimo cenzo, nėra būtinybės turėti gerą reputaciją. Todėl nenuostabu, kad „greituosius kreditus“ dabar siūlo dešimtys įmonių, vargu ar tam tinkamai pasirengusių“, – teigė K. Kupšys.

Pasak K. Kupšio, dėl žemo patekimo į šią rinką slenksčio, kyla įtarimų, kad per „greituosius kreditus“ gali būti „plaunami“ nusikalstamų struktūrų pinigai.

„Panašu, kad nekontroliuojamas トgreitukų“ bumas pritraukė į rinką lupikautojų, kurie žaibiškai padaugina savo kapitalą, nes įstatymai leidžia teikti トgreituosius kreditus“ uždirbant net 200 procentų metinį pelną. Pasinaudodami žemu visuomenės finansiniu raštingumu, tokie vertelgos bruka kreditus net trumposiomis žinutėmis. Neatmesčiau tikimybės, kad dalis šiame versle besisukančio startinio kapitalo galėjo būti uždirbta ne visai sąžiningomis priemonėmis, nes kapitalo kilmės parodymo reikalavimas šiuo metu nėra taikomas“, – mano asociacijos vadovas.

Liepos mėnesį Lietuvos viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše buvo įrašytos 147 įmonės. Pagal dabar galiojančią tvarką, teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija (Lietuvos bankas) įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Tačiau norint patekti į šį sąrašą, pakanka įsteigti UAB su 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu. Tuo tarpu Latvijoje 2011 metais įvestas minimalus įstatinio kapitalo lygis siekia net 300 000 latų (beveik 1,5 milijono litų), o licencija verstis šia veikla kainuoja net 50 000 latų (apie 246 tūkst. litų).

Šaltinis ELTA.LT