Lietuvos kredito unijų narių asociacija (LKUNA) kreipėsi į Lietuvos banką dėl nesąžiningos greitųjų kreditų bendrovių 
veiklos. Kreipimasis Lietuvos bankui buvo įteiktas dėl interneto svetainės pavadinimo. Nors svetainėje reklamuojasi išskirtinai greitųjų kreditų bendrovės, jos pavadinime yra naudojami žodžiai „kredito unija“.
Greitųjų kreditų bendrovės neturi teisės naudotis kredito unijų, kurių veikla licencijuojama, vardu ir jų vardu siūlyti paslaugas. Tokia veikla vertintinama, kaip nesąžininga ūkinė komercinė veikla ir kaip grubus reklamos įstatymo pažeidimas. Tai gali suklaidinti vartotojus ir padaryti žalą sąžiningai dirbančių, licencijuotų bei atsakingo skolinimo nuostatų besilaikančių kredito unijų reputacijai.
LKUNA siekia sustabdyti klaidinančią reklamą, informuoti ir perspėti vartotojus, kad jie atidžiai įvertintų, kieno paslaugomis jie naudojasi ar ketina naudotis. Asociacija taip pat kviečia visuomenę atidžiau vertinti pateikiamą informaciją, gaunamus pasiūlymus.
Lietuvos kredito unijų narių asociacija ragina Lietuvos banką kuo greičiau imtis dar aktyvesnio greitųjų kreditų reguliavimo ir pradėti šios veiklos licencijavimą, taip pat imtis papildomų priemonių, kad greitųjų kreditų bendrovių veiklos prieinamumas būtų ribojamas, o veiklos reguliavimas sugriežtintas. Asociacijos atstovai pabrėžia, kad reklamos įtakai labiau linkę pasiduoti rizikingiausia gyventojų grupė – jauni ir pagyvenę žmonės, kurie ir yra pagrindiniai greitųjų kreditų bendrovių klientai.
Kredito unijos – kaip ir komerciniai bankai – Lietuvoje yra licencijuojami, jų veikla griežtai reguliuojama ir reglamentuojama. Tuo tarpu greitųjų kreditų išdavimui nereikia finansų įstaigoms reikalingos licencijos, įstatymai iš esmės nereglamentuoja, kokie asmenys gali užsiimti greitųjų kreditų išdavimu, nėra tikrinama greitųjų kreditų bendrovių reputacija, pinigų kilmė ir kiti finansų sektoriuje veikiančiai organizacijai svarbūs dalykai.
Greitųjų kreditų paslaugos yra gerokai brangesnės, todėl šis atvejis yra ypač pavojingas vartotojui, nes jis skatinamas naudotis itin brangiomis (nuo kelių iki keliolikos lyginant su unijomis ar bankais) paslaugomis dangstantis licencijuojamų finansinių institucijų veikla.
Lietuvos bankas 2012 metais yra atlikęs rinkos tyrimą, kuris parodo, kad tik 1 iš 10-ies greitųjų vartojimo kredito įmonių vadovaujasi atsakingo skolinimo nuostatais. Tyrimas taip pat rodo, kad penktadalis vartojimo paskolų teikėjų netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės ir netikrina, ar klientas turi pakankamai pajamų kreditui grąžinti. Daugeliu atveju esą nėra vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.
Nuo 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos bankas sugriežtino skolinimo reikalavimus greitųjų kreditų bendrovėms. Jos buvo įpareigotos laikytis atsakingo skolinimo nuostatų, sumažinti bendros vartojimo kredito kainos lubas, privaloma tvarka tikrinti paskolų gavėjų pajėgumą grąžinti kreditą, supažindinti paskolų gavėjus su kredito sąlygomis ir kaina. Tokios priemonės pristabdė beveik nevaldomą augimą: per antrąjį 2013-ųjų metų pusmetį iki tol nuolat augusi greitųjų kreditų rinka pirmą kartą per 5-erių metų veiklos istoriją patyrė 12 proc. kritimą.
Parengta pagal www.lrytas.lt pateiktą informaciją