Daugelis Lietuvos gyventojų savo santaupas laiko indėlių pavidalu banke. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, vien šių people and moneymetų rugpjūtį įvairios finansinės institucijos iš namų ūkių priėmė 574,7 mln. Lt naujų indėlių. Vidutinė šių indėlių metinė palūkanų norma buvo vos 0,31 proc. Iš viso indėlių likučių priimtų iš namų ūkių suma šių metų rugpjūčio mėnesį buvo 13,6 mlrd. Lt.

Indėliai yra pagrindinis taupymo būdas Lietuvoje. Palyginti nedidelė lietuvių dalis kaupia investicinius portfelius ar didžiąją dalį pinigų investuoja į vienus ar kitus finansinius instrumentus. Todėl galima daryti prielaidą, kad lietuviai yra itin jautrūs palūkanų normų pokyčiams.

Gera žinia ta, kad palūkanų normoms daugiau kristi nėra kur. Mūsų bankų siūlomos palūkanų normos yra tiesiogiai ir labai smarkiai priklausomos nuo Europos centrinio banko (ECB) nustatomų bazinių palūkanų normų. Šiuo metu jos yra žemiausiame istoriniame lygyje ir toliau gali eiti nebent į neigiamą pusę.

Dar iki šių metų daugeliui neigiamos palūkanos už indėlius buvo nesuvokiamas konceptas. Tačiau kai Europos augimo perspektyvos pradėjo mažėti, ECB ėmėsi radikalių sprendimų ir pradėjo taikyti neigiamas trumpalaikių indėlių palūkanų normas.

Buitiškai tariant, komerciniai bankai, norintys trumpam laikotarpiui pasidėti laisvus pinigus į ECB, turi už šią paslaugą primokėti pinigų. Žiūrint iš paprasto gyventojo perspektyvos, esant tokiai situacijai, jei Jūs norėtumėte į banką pasidėti pinigus savaitei, už jų saugojimą turėtumėte primokėti. Su kuo ir susidūrė dalis Lietuvos gyventojų.

Tokios politikos esmė – priversti bankus daugiau skolinti, o žmones daugiau investuoti ir išlaidauti. Pinigai, gulintys indėlių pavidalu, ekonomikai nepadeda. Už juos niekas neperkama, nekuriama ir nedaroma. Tuo metu jei vietoje indėlio žmogus pasirinktų nusipirkti naujų baldų, tai padėtų baldų gamintojams, pardavėjams, medžiagų tiekėjams ir kitoms susijusioms grandims.

Kaip bebūtų, remiantis indėlių kiekiu, daugeliui mūsų tai nelabai rūpi, pinigus visi nori taupyti ir kaupti bankuose. Todėl visiems daug svarbiau, kada už tuos indėlius bus galima gauti daugiau.

Palūkanų normos kils tuomet, kai pradės atsigauti reali ekonomika. Kaip jau minėta, norint, kad atsigautų reali ekonomika, reikia išlaidauti ir investuoti. Žinoma, viena Lietuva nieko per daug nepakeis. Reikia, kad atsigautų visa Europa. Kol kas atsigavimo ar juo labiau augimo ženklų nėra.

Europos centrinis bankas imasi įvairių radikalių žingsnių, stengdamasis užkurti ekonomiką. Šiuo metu į rinką mėtomi pinigai, kurie turėtų tiesiogiai padėti smulkiam ir vidutiniam verslui. Tačiau rezultatų kol kas nėra ir tikėtis greito atsigavimo būtų naivu.

Daugelio analitikų ir ekonomistų nuomone, augančių palūkanų normų Europoje galima tikėtis nebent po kelerių metų. Ekonomikos atsigavimo ir realaus augimo tikimasi sulaukti jau kitais metais, o palūkanų normų kilimo tuomet, kai augimą bus galima vadinti tvariu. Vienas augimo ketvirtis tikrai neprivers ECB griežtinti monetarinės politikos.

Ne laiku pakėlus palūkanų normas, galima sugriauti visą besiformuojantį augimą. Kilstelėjus palūkanų normas, skolintis tampa sunkiau ir brangiau, institucijos ir gyventojai mieliau renkasi investuoti arba kaupti indėlius, nauji projektai stoja.

Žinoma, galima tikėtis, kad augančios JAV bei Jungtinės Karalystės ekonomikos turės teigiamą įtaką ir Europai. Tačiau piešiant net labai optimistinį scenarijų, kylančių palūkanų Europoje galima tikėtis nebent kitų metų pabaigoje. Nes pačios JAV ir JK palūkanų normas geriausiu atveju kels tik 2015 metų viduryje.

Todėl džiugių naujienų indėlininkams kol kas nėra. Ir toliau teks tenkintis itin žemomis palūkanomis. Tai turėtų skatinti namų ūkius ieškoti alternatyvų. Investuoti į įvairius aktyvus arba tiesiog daugiau pinigų skirti vartojimui. Juk jei indėlis generuoja vos 1 proc. metinių palūkanų, galbūt labiau apsimoka nusipirkti naują automobilį dabar ir ateinančius metus taupyti, o jau tada sutaupytus pinigus padėti į banką.

Iš kitos pusės, mažos ir artimiausiu metu nekilsiančios palūkanų normos yra nuostabi žinia paskolų turėtojams. Paskolų kainos niekada nebuvo tokios žemos ir labai tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį nieko panašaus nebematysime. Tačiau reikėtų ne tik džiaugtis dabartine situacija, bet ir galvoti apie ateitį. Jei žinome, kad dabar už paskolas mokame tiek mažai, kiek gal būt niekada nebemokėsime, derėtų pagalvoti, kaip gyvensime, kai teks mokėti daugiau.

Gyventojai, turintys paskolų, turėtų pradėti planuoti ateities pinigų srautus arba imtis priemonių palūkanų normoms fiksuoti. Naudojant įvairias finansines priemones, net ir fiziniam asmeniui visiškai įmanoma užfiksuoti palūkanų normas dabartiniu lygiu. Tam nereikia eiti tartis su bankais ar daryti kažko, kas neįmanoma. Viskas gana paprasta, daugelis finansų konsultantų šiuo klausimu tikrai gali padėti.

Už indėlius gauname itin mažas palūkanas, situacija artimiausiu metu į gera nesikeis. Todėl galvojantiems apie indėlius dabar būtų logiškiau galvoti apie alternatyvas. Tuo metu paskolų turėtojams nederėtų ramiai miegoti galvojant, kad įmokos už paskolas visada bus tokios, kokios yra. Kol laiko dar daug, derėtų pradėti ruoštis ateičiai.

Šaltinis www.alfa.lt